Pijus Ralys

RALYS gimė 1945 m. sausio 9 d. Raseinių apskr. Kelmės valsčiaus , Gaučiškių km. ūkininkų šeimoje. Krikštytas Liolių miestelio parapijos bažnyčioje.

Tėvai Antanas ir Kazimiera Raliai turėjo 16 ha žemės, ūkininkavo ir vertėsi žemdirbyste bei gyvulininkyste tikėdami dar labiau išplėsti ūkį. Po antrojo pasaulinio karo sovietų valdžiai pradėjus kolektyvizaciją dalis ūkinių pastatų, žemė ir turėtas žemės ūkio inventorius kartu su arkliais buvo nusavinti ir paimti įkurto Liolių kolūkio naudai. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę tik žemės nuosavybė buvo grąžinta, nes ūkiniai pastatai 1954 m. dėl praūžusios gamtos stichijos ir žaibo iškrovos sudegė. Tėvai kolūkiečiais netapo, o įsidarbinoKelmės rajono kooperatyvo sąjungoje ir tapo kooperatyvo nariais. Nuo 1951 metų visa šeima apsigyveno Kelmėje. Tėvas Ralys Antanas (1903-1988), mama Ralienė-Paulauskaitė (1911-1987), sesuo Angelė(1931-2016) ir brolis Edmundas (1938-1990 ).

Pijus Ralys mokėsi Kelmės vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1963 m. Dar besimokydamas 1961 m.vakarais įsidarbino kino mechaniku Kelmės kino teatre „Rūta“.Laisvalaikiu daug sportavo, užsiiminėjo lengvaja atletika, dviračių sportu, žaidė krepšinį, ledo ritulį. 1963 m. įstojo į Vilniaus Politechnikumą pagal specialybę kino mechaniniai įrenginiai. Politechnikumas turėjo krepšinio komandą,tad Pijus sėkmingai žaidė krepšinį ir atstovavo Respublikos Spec.vidurinių mokyklų rinktinei.1964-1967 m. buvo pakviestas į sovietų kariuomenę Pabaltijo apygardoje tankų padaliniuose. Sugrįžus į Vilniaus Politechnikumą, pasirinko Pramonės įmonių elektros įrenginių specialybės kursą, kurį baigė 1969 m. Jam buvo suteikta techniko elektriko kvalifikacija. 1968 m. atliekant gamybinę praktiką naujai statomame Operos ir baleto teatre buvo pakviestas nuolatiniam darbui vyresnio inžinieriaus pareigoms. Jis atliko techninę priežiūrą energetikos srityje vykdant teatro statybą. Vėliau teatre dirbo vyriausio energetiko pareigose. Statomas objektas pastoviai buvo kuruojamas vyriausybiniu lygiu ir ypač švietimo ministro Liongino Šepečio ir Vastybinio plano komiteto pirmininko pavaduotojo Mykolo Brazausko. Tai buvo to laikmečio prestižinė statyba. Aukščiausio techninio lygio scenos mechanizacija kurią suprojektavo, pateikė ir įgyvendino VDR specialistai.Pirmą kartą visoje sovietų sąjungoje Suomijos firma „STRIOMBERG‘‘pateikė scenos apšvietimo įrenginius valdomus kompiuteriu. Teatras buvo įvestas į ekspluataciją 1975 m.

Toliau mokslus tęsė Vilniaus inžinerinio statybos instituto vakariniame automatizavimo fakultete. 1976 m. įsidarbino VMTI „Termoizoliacija‘‘ vyr.inžinieriumi energetikos skyriuje. Čia sprendė ir kūrė energetikos ir gamybos procese esančių įrenginių remontų planavimą nepažeidžiant ir netrukdant visos įmonės pagrindinio gamybos plano suderinamumui.Pramonėje tokia teorija pagrįstas planavimas buvo būtinas. 1978 m. baigė Vilniaus inžinerinio statybos instituto elektros pavarų ir gamybos įrengimų automatizacijos specialybės kursą ir įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją. Nuo 1978 metų dirbo vyriausio energetiko pareigose gamybiniame susivienijime „Vilma“, vėliau verpimo audimo fabrike „Audėjas“, vyriausiu inžinieriumi LSS „Vilniaus įmonė“. Nuo 1993 m. įsteigus investicinę bendrovę „Oazės investicija“ direktoriaus pavaduotoju o apsijungus septyniom investicinėm bendrovėms į UAB „Būsto statybos koncernas“.

1998 m. buvo pakvietas dirbti Lietuvos pramoninikų konfederacijoje Energetikos komiteto pirmininko pavaduotoju. Kartu su komiteto pirmininku prof. Jonu Gyliu parengė energetikos vystymo memorandumą ir atstovaudavo LPK vardu LR vyriausybėje ir Seime. Nuo 2001 metų pavasario paskirtas AB „Lietuvos energija“valdybos nariu.

Žmona Rūta Ratkutė Ralienė(1948) matematikė, dukra Skaistė Lapienė(1973) ekonomikos magistrė ir sūnus Rokas (1978) vadybos magistras. Turi 5 vaikaičius: Jokūbą Lapienį (2003), Rapolą Lapienį (2008), Agnę Ralytę (2009), Ievą Ralytę (2009), Elzę Ralytę (2015)