Vytautas Martinaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Energetikai.
Pereiti į navigaciją Jump to search
No edit summary
No edit summary
1 eilutė: 1 eilutė:
Balys Mažalskas gimė 1946 m.kovo 1 d. Ignalinoje. 1952m. pradėjo mokytis Ignalinos  vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1963 m. ir įstojo į Kauno politechnikos institutą, 1968 m. baigė ir įgijo elektros mašinų ir įrengimų inžinieriaus specialybę. Buvo paskirtas dirbti į Gamybinę termofikacijos valdybą. Dirbo inžinieriumi,  vyresn. Inžinieriumi. 1970-1972 m. tarnavo kariuomenėje. Po demobilizacijos  pradėjo dirbti Termofikacijos  valdyboje grupės vadovu, vėliau – tarnybos viršininku.
1975  m. paskirtas paskirtas Vilniaus šilumos tinklų vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju. Jis daug pridėjo prie sostinės šilumos ūkio , katilinių ir šilumos ūkio plėtros.


Nuo  1980 m. gegužės 19 d. pervestas darbui į  Vyriausiosios energetikos valdybą  Šiluminių įrengimų eksploatavimo  ir remonto tarnybos viršininku. Balys Mažalskas buvo puikus organizatorius ir gerai profesiškai išprūsęs. Jis sumaniai organizavo  energetikos  sistemos įrengimų remontą ir eksploatavimą. Dirbdamas  Vilniaus šilumos tinklų vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju labai rūpinosi,  kad būtų sustiprintas Vilniaus miesto šilumos tiekimo patikimumas. Tapęs Vyriausiosios valdybos  tarnybos  viršininku prižiūrėjo, kad būtų geriau panaudoti Mažeikių šiluminės elektrinės  įrengimai ir Mažeikių naftos perdirbimo gamykla tolygiai aprūpinama energija. Jis buvo kupinas naujų sumanymų ir kurybinių  minčių.
Vytautas MARTINAITIS gimė 1949 m. balandžio 1 d. Senažiškėje (Višakio Rūdos valsčius, Marijampolės apskritis) miškininko Prano Martinaičio  ir namų šeimininkės Zitos Martinaitienės  šeimoje, kurioje augo ir 5 metais jaunesnis brolis Gintautas.
 
Balys Mažalskas buvo vedęs. Su žmona užaugino dvi dukras.
 
Mirė staiga, eidamas 37-uosius metus, 1983 m. vasario 16 d. Palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
 
 
Parengė Vilius Šaduikis
Vytautas MARTINAITIS gimė 1949 m. balandžio 1 d. Senažiškėje (Višakio Rūdos valsčius, Marijampolės apskritis) miškininko Prano Martinaičio  ir namų šeimininkės Zitos Martinaitienės  šeimoje, kurioje augo ir 5 metais jaunesnis brolis Gintautas.


V.Martinaitis  pradžioje  mokėsi Marijampolės Jono Jablonskio, vėliau Kazlų Rūdos vidurinėse mokyklose, kurią baigė 1967 m.ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Po studijų baigimo 1972 m. V.Martinaičiui buvo suteikta šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją.
V.Martinaitis  pradžioje  mokėsi Marijampolės Jono Jablonskio, vėliau Kazlų Rūdos vidurinėse mokyklose, kurią baigė 1967 m.ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Po studijų baigimo 1972 m. V.Martinaičiui buvo suteikta šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją.

06:57, 8 balandžio 2023 versija

Vytautas MARTINAITIS gimė 1949 m. balandžio 1 d. Senažiškėje (Višakio Rūdos valsčius, Marijampolės apskritis) miškininko Prano Martinaičio ir namų šeimininkės Zitos Martinaitienės šeimoje, kurioje augo ir 5 metais jaunesnis brolis Gintautas.

V.Martinaitis pradžioje mokėsi Marijampolės Jono Jablonskio, vėliau Kazlų Rūdos vidurinėse mokyklose, kurią baigė 1967 m.ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. Po studijų baigimo 1972 m. V.Martinaičiui buvo suteikta šilumos, dujų tiekimo ir vėdinimo specialybės inžinieriaus kvalifikaciją. Nuo 1972 m. iki 1986 m. dirbo Kauno politechnikos instituto Šildymo ir vėdinimo katedroje. 1982 m. Baltarusijos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją. 2000 m. Lietuvos energetikos institute apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Pastato gyvavimo ciklo termodinaminės analizės modelis“. 1986–1989 m. dirbo Alžyre, docentu Konstantinos universitete. Nuo 1989 m. dirbo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Šildymo ir vėdinimo katedroje, nuo 1990 m. buvo jos vedėju, 1992–1996 m. – VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanu. 1993-1994 m. stažavo Šveicarijoje, Lozanos Politechnikos mokykloje. 2002-2015 m. buvo VGTU Pastatų energetikos katedros vedėju. 2002 metais VGTU Senatas jam suteikė technologijos mokslų profesoriaus pedagoginį vardą, o 2018 m. – profesoriaus emerito vardą. Daug dėmesio skyrė specialistų rengimo, studijų tobulinimo, jų tarptautiškumo klausimams. Jo iniciatyva prasidėjo energetinio planavimo magistrantūros studijos Lietuvoje, įkurta Pastato energetinių ir mikroklimato sistemų laboratorija. Moksliniai interesai - miestų, atskirų pastatų aprūpinimo šiluma ir patalpų mikroklimato sistemų bei jų elementų analizė (techninė, ekonominė, termodinaminė, ekserginė, gyvavimo ciklo) darnios energetinės raidos požiūriu. Šiuos darbus atliekant kartu vadovavo nacionaliniams ar tarptautiniams projektams, 13-ai apgintų daktaro disertacijų energetikos, statybos, mechanikos kryptyse. Publikavo dvi monografijas lietuvių kalba(2001, 2003) ir vieną užsienyje anglų kalba (2022), tris vadovėlius, 5 mokomąsias knygas, per 200 mokslo straipsnių, yra 4 išradimų ir 4 patentų bendraautorius.

V. Martinaitis atstovavo VGTU dirbdamas mokslo ir profesinius ekspertinius darbus. 2007 - 2018 m buvo Lietuvos ekspertas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos komitete „Saugi, švari ir efektyviai naudojama energija“, MTEPI raidos Lietuvoje krypties „Energetika ir tvari aplinka“ ekspertų grupės vadovas, Nacionalinės mokslo programos “Ateities energetika” (2007-2016) rengimo grupės narys, vertinimo grupės pirmininkas. Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo programos (2006-2010 m.) rengimo grupės vadovas. Dalyvavo praktinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo pastatuose veikloje: buvo vienas iš pagrindinių Pasaulio banko Energijos taupymo būste eksperimentinio (1997-2000 m.) ir mokyklų atnaujinimo Lietuvoje projektų konsultantų (2000-2002 m.). Jis yra Energetikos ekonomikos tarptautinės asociacijos narys (IAEE), Lietuvos energijos konsultantų, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijų įkūrimo iniciatorių.

Jo nuosekli ir kantri mokslinė argumentacija pasitarnavo visuomenės ir politikų požiūrio formavimui į energijos vartojimo efektyvumo pastatuose didinimą, į centralizuotą šilumos tiekimą (CŠT) kaip pažangią apsirūpinimo energija technologiją. Ypač tai buvo aktualu apie 2000-uosius, tarp įtakingų neišmanėlių eskaluojant CŠT ir pastatų sistemų išardymo idėjas. Tie argumentai atsispindėjo Lietuvos energetikos teisėkūroje - LR Energetikos (1992-1995), Šilumos ūkio (2000-2003) įstatymuose, kurių rengimo grupių nariu jis buvo. Kartu su bendraautoriais parengė „Šilumos vartotojo vadovą“(2011). V. Martinaičio vadovėliai studentams (su bendraautoriais) nuosekliai laikosi šios krypties: „Energijos vartojimo pastatuose auditas“ (2012), „Šilumos gamyba deginant kurą“ (2014), „Termodinaminė analizė – pastatų techninėms sistemoms“ (2023). Už nuopelnus rengiant aukštos kvalifikacijos energetikos specialistus ir reikšmingus darbus energetikos srityje 2009 m.V.Martinaitis apdovanotas Lietuvos energetikų Garbės ženklu.

Žmona Bižytė Aldutė, studijų bendragrupė, projektuotoja, energijos konsultacinės įmonės „Eksergija“ direktorė, vyro mokslinių ambicijų rėmėja. Šeima užaugino Sonatą (1969 g.) ir Marių (1976 g.), o šie savo ruožtu Elvį (1992 g.) ir Gretą (2004 g.). Nuo vaikystės neprarastas pomėgis groti akordeonu ir domėtis istorija.

Parengė Vytautas Stasiūnas